2021 m. rugsėjo 3 d. vyko nuotolinis Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis. Posėdyje buvo svarstytas tik Minimalios mėnesinės algos didinimo (MMA) klausimas. Vyriausybė, atsižvelgusi į pagerėjusius Lietuvos ūkio rodiklius, nusprendė MMA didinti ne iki 703 eurų, kaip planavo anksčiau, o iki 730 eurų dydžio t.y. 518 eurų „į rankas“, nes prognozuojama, kad šalies Vidutinis darbo užmokestis (VDU) augs ne iki 1462 eurų, o iki 1517 eurų.
Klausimą pateikęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas, remdamasis Lietuvos banko tyrimais, teigė, kad šis padidinimas 0,1-0.2% padidintų Lietuvos BVP, nes didesni atlyginimai skatins vartojimą ir verslo pajamos, ypač regionuose.
Nors MMA didės 13% tai nebus pats didžiausias Lietuvos istorijoje MMA augimas per metus. 2016 m. MMA buvo didinamas net 16%, tačiau tai nepadarė neigiamos įtakos Lietuvos ūkiui, nes BVP augo dar sparčiau, o nedarbas sumažėjo dar labiau nei prieš metus.
Tačiau, nepaisant to, darbdavių atstovai prieštaravo MMA didinimui. Jie teigė, kad MMA didinama, pažeidžiant socialinio dialogo principus. Nepateikę jokių duomenų jie gąsdino, kad didesnė MMA mažins Lietuvos konkurencingumą.
Dar karščiau už darbdavius spartesniu minimalios algos didinimu piktinosi ir darbdavių atstovų argumentus nuolatos kartojo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, kuris tvirtino, kad tai sužlugdys smulkų verslą regionuose.
Tai stebina, nes profesinių sąjungų narių smulkaus verslo įmonėse beveik nėra, o MMA didinimas tuo pat metu didina visų darbuotojų atlyginimus.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė palaikė Vyriausybės sprendimą didinti MMA, nors atkreipė dėmesį, kad jau dabar 730 eurų MMA dydis yra per mažas, nes Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. II ketvirčio šalies VDU buvo 1566.4 eurai, todėl MMA, kuri sudarytų 47% VDU, jau dabar turėtų būti 736 eurai.
Ji stebėjosi kaltinimais, kad MMA didinimas vykdomas pažeidžiant socialinio dialogo principus, nes šis klausimas buvo svarstytas Trišalės tarybos birželio posėdyje, kuriame galutinis sprendimas nebuvo priimtas. K. Krupavičienė ragino darbdavius, kurie skundėsi, kad Vyriausybė pažeidžia socialinio dialogo principus ir nesidera su jais dėl MMA didinimo, patiems su profesinėmis sąjungomis sudaryti kolektyvines sutartis, kuriose būtų nustatyti tinkami MMA dydžiai. K. Krupavičienė Vyriausybės sprendimą sparčiau didinti MMA pavadino sąžiningu, nes šiuo metu auga ne tik Lietuvos ūkis, bet ir kainos. Ji priekaištavo darbdavių atstovams, kurie Trišalėje taryboje nepalaikė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ siūlymo stabdyti dujų ir elektros kainų augimą, nors šildymo kainos šią žiemą bus bus dvigubai didesnės nei pernai. Atsakydama vienos asociacijos atstovei, kuri grasino, kad padidėjus MMA jie bus priversti samdyti ukrainiečius, K. Krupavičienė sakė, jog darbdaviai ukrainiečius tam ir samdo, kad galėtų jiems mokėti mažesnius atlyginimus nei Lietuvos darbuotojams. O verslui iškylančias problemas darbdaviams ji siūlė svarstyti su Vyriausybe, nes šios problemos kyla ne dėl to, kad auga minimali alga.
Ričardas Garuolis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos statistikos duomenimis, dėl spartaus vartojimo kainų augimo realusis darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2020 m. IV ketvirčio jau pusę metų mažėja.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos banko prognozės dėl Lietuvos ūkio plėtros yra konservatyvios ir beveik visuomet yra viršijamos, todėl kiekvienais metais VDU Lietuvoje išauga daugiau nei buvo prognozuota.
R. Garuolis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Finansų ministerijos 2021 m. birželio 11 d. pateikto Lietuvos ekonominės raidos scenarijaus duomenimis, numatoma, kad 2022 m. Lietuvos VDU bus 1621.5 eurai, todėl MMA, kuris sudarytų 47% VDU, turėtų būti 762 eurai, o ne 730 eurų.
Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro daugiau nei 80% Europos Sąjungos vidurkio, tačiau Lietuvos vidutinis darbo užmokestis tėra apie 60% Europos Sąjungos vidurkio. Tai rodo, kad Lietuvoje darbo užmokesčio dydis yra smarkiai atsilikęs nuo bendro šalies darbo našumo. Šį atotrūkį nuolat ragina mažinti Lietuvos Prezidentas, Europos komisija ir kitos tarptautinės organizacijos. Todėl kalbėti apie Lietuvos ūkio konkurencingumo sumažėjimą, pasak jo, galima tik tada, kai Lietuvos VDU pasieks bendrą šalies darbo našumo lygį.
Jis pažymėjo, kad prieš dvejus metus Vyriausybė MMA apskaičiavimo formulę pakeitė ir pradėjo skaičiuoti VDU be priedų, todėl apskaičiuota MMA sumažėjo.
R. Garuolis nusistebėjo, kad smulkieji regionų verslininkai „šaudo sau į kojas ir kiša pagalius į savo verslo ratus“, priešindamiesi MMA didinimui, nors padidėjus MMA auga darbuotojų perkamoji galia, kuri didina paklausą ir verslo pajamas.
Jis paragino darbdavius keisti savo požiūrį į darbuotojų atlyginimus ir tapti dar turtingesniais.
Visos darbdavių organizacijos balsavo prieš spartesnį MMA didinimą. Tiesa, „Investors‘s forum“ atstovė Rūta Skyrienė pareiškė, kad nors jos asociacijos nariai moka gerokai didesnes nei MMA algas, ji palaikydama kitus darbdavius balsuos už mažesnį MMA didinimą.
Darbdavius palaikė Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Kitos profesinės sąjungos ir Vyriausybė balsavo už MMA didinimą iki 730 eurų.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".