2021 m. lapkričio 22 d. vyko Lietuvos Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis. Posėdyje buvo svarstomi du klausimai: Užimtumo rėmimo reforma ir Privalomo tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimo įstatymo projektas.
Socialinių reikalų ir darbo viceministras V. Šilinskas pateikė svarstymui Užimtumo rėmimo reformą, kuri turėtų paskatinti bedarbius dirbti ir sumažintų nelegaliai dirbančių asmenų skaičių.
Viceministras pristatė padėtį Lietuvos darbo rinkoje. Jis atskleidė, kad Lietuvos ūkis ir įmonių pelnai sparčiai auga. Pasak jo, tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių pelnai per pandeminius 2020 metus išaugo 25 proc., o akcininkų pelnai šiuo metu yra aukščiausiame lygyje. Tačiau nors bedarbių Lietuvoje sumažėjo, o darbdaviai skundžiasi, jog trūksta darbuotojų, nedarbas tebėra aukštas ir sudaro daugiau nei 7 proc. visų (1.733 mln.) darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvos darbuotojai dirba 100 valandų daugiau nei 35 išsivysčiusių šalių darbuotojai, jų atlyginimai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Darbo užmokesčio sąnaudos Lietuvoje sudaro 10 eurų per valandą ir yra tris kartus mažesnės už ES vidurkį (28 eurai), o Lietuva pagal šį rodiklį lenkia tik Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją.
Viceministras atskleidė, kad Užimtumo tarnybos duomenis, bedarbiams siūlomos tik mažai apmokamos darbo vietos. Net 90 proc. siūlomų laisvų darbo vietų atlyginimai yra mažesni už savivaldybių vidurkį, pusės siūlomų laisvų darbo vietų atlyginimai sudaro mažiau nei 560 eurų „į rankas“, o apie 45 proc. visų laisvų darbo vietų yra transporte.
Viceministras V. Šilinskas pažymėjo, kad Lietuva per nepriklausomybės metus prarado virš 700 000 emigravusių darbuotojų, o į Lietuva pastaruoju metu dirbti atvyksta tik už mažą atlyginimą dirbantys užsieniečiai, nes darbdaviams nedidinant atlyginimų vietiniai darbuotojai atsisako dirbti Lietuvoje ir emigruoja į turtingesnes ES valstybes. Tuo tarpu Estijoje leidžiama įdarbinti tik apie 1300 užsieniečių t.y. ne daugiau nei 0.1 proc. visų Estijos gyventojų. Šis apribojimas nėra taikomas aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Jis atkreipė dėmesį, kad maži darbuotojų atlyginimai neskatina įmonių modernizacijos, nes nauja įranga brangiai kainuoja ir atsiperka ne taip greitai. Todėl Lietuvos pramonė pagal robotizavimo ir automatizavimo lygį yra ES valstybių dugne. Taip pat Lietuvos darbdaviai daug mažiau nei kitose ES šalyse skiria lėšų ir laiko savo darbuotojų kvalifikacijai kelti.
Nepaisant to, kad Lietuvos darbdavių siūlomi maži atlyginimai neskatina bedarbių dirbti viceministras siūlė nuo 2022 m. griežtinti nedarbo išmokų mokėjimo tvarką, kad bedarbiai trumpiau ieškotų darbo. Vyriausybė siūlo keisti nedarbo išmokų tvarką taip, kad bedarbiui šešis mėnesius nesuradus jo kvalifikaciją atitinkančio darbo, jis privalėtų persikvalifikuoti arba dirbti jo kvalifikacijos neatitinkantį darbą, kuris sudarytų ne mažesnį nei 60 proc. jo buvusio atlyginimo dydį, o atsisakius nebemokėti nedarbo išmokų. Tiesa, V. Šilinskas prisipažino, kad neprieštarautų, jei socialiniai partneriai sutartų ir dėl didesnės nei 60 proc. siūlomo bedarbiui atlyginimo dalies.
Viceministras taip pat pasiūlė bedarbiams nutraukti visas socialines ir sveikatos draudimo išmokas, jei nustatytas nors vienas atvejis, kai jis nelegaliai dirbo, o sutaupytas lėšas skirti bedarbių apmokymams, jų kvalifikacijų kėlimui, subsidijoms kelionei į toli nuo gyvenamosios vietos esantį darbą apmokėti, neįgaliųjų integracijos į darbo rinką priemonėms ir pn.
Vis tik net darbdavių atstovai abejojo ar šios priemonės pagerins padėtį darbo rinkoje.
Lietuvos pramoninkų konfedaracijos generaliniam sekretoriui R. Sartatavičiui pareiškus, kad reikia leisti Lietuvoje įdarbinti daugiau užsieniečių, nes dauguma bedarbių dirba nelegaliai ir jų darbo įteisinimas neišspręs darbuotojų trūkumo, R. Garuolis atsakė, kad užsienio darbuotojų gausėjimas stabdo darbo užmokesčio augimą ir tuo pačiu mažina bedarbių norą įsidarbinti.
Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai paprašė daugiau ir tikslesnių duomenų apie bedarbių pasiskirstymą pagal amžių, kvalifikaciją, gyvenamąją vietovę ir neįgaliųjų pasiskirstymą pagal sunkias ir lengvas neįgalumo formas.
Viceministras pareiškė, kad tai yra pirmasis Užimtumo reformos svarstymas Trišalėje taryboje, o diskusijos šiuo klausimu bus tęsiamos. Vis tik taip ir liko neaišku ar siūloma griežtesnė nedarbo išmokų tvarka nuo 2022 metų įsigalios ar svarstymai dėl jos bus toliau tęsiami.
Po to Sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė pateikė Vyriausybės įstatymo projektą dėl priverstinio sveikatos priežiūros įstaigų, tame tarpe ir ne medikų, socialinių ir švietimo įstaigų darbuotojų skiepijimo nuo Covid-19. Atsisakius skiepytis tokie darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo trims mėnesiams, o vėliau, nesutikus skiepytis atleidžiami iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus be išeitinės išmokos. Išimtis būtų taikoma tik persirgusiems Covid -19 ir turintiems pakankamą antikūnių kiekį ir asmenims, kurie dėl skiepų gali turėti jų sveikatai pavojingų kontrindikacijų.
Viceministrė prisipažino, kad svarstoma privaloma tvarka skiepyti dar ir Krašto apsaugos ir viešųjų įstaigų darbuotojus ir tarnautojus. Ji teigė, kad šis pasiūlymas atsirado dar vasarą ir „turbūt“ sumažintų pandemijos mastą.
Nors, pasak A. Bilotienės-Motiejūnienės, Lietuva pagal skiepijimo apimtis pirmauja tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, minėtose sektoriuose yra pasiskiepiję 90 proc. darbuotojų, o užsikrėtimų Covid – 19 kiekis jau tris savaites mūsų šalyje nebeauga, nusiraminti negalima, nes kitose valstybėse užsikrėtimų daugėja ir ten apribojimai pradedami griežtinti.
Pasak Sveikatos apsaugos viceministrės, skiepų poveikis su laiku silpsta, todėl reikia ruoštis ir ketvirtam ar penktam skiepui.
Saugant darbuotojų sveikatą profesinių sąjungų atstovai paragino plėsti testavimo, o ne skiepijimo, apimtis, nes serga ir miršta tiek nepasiskiepiję, tiek pasiskiepiję darbuotojai, ir svarstyti šį klausimą po to, kai paaiškės kaip veikia nuo gruodžio įsigaliosianti tvarka dėl testavimo už darbuotojo ar darbdavio lėšas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkui Tomui Griškevičiui paklausus kokias argumentais vadovaujantis bus įvesta tvarka, kad nuo gruodžio 1 d. už testus turi sumokėti darbuotojai arba darbdaviai, viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė neatsakė ir perdavė šį klausimą ministerijos teisininkei, kuri atsakė, kad atėję į darbą darbuotojai privalo būti paskiepyti.
Viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė patikino, kad pateikti pasiūlymai yra tik projektas, kuris dabar yra pateiktas svarstymui, ir dar nėra numatytos datos kada jis turėtų būti priimtas.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".