Spausdinti

kris mit sumaz

2018 balandžio 21 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" koordinacinė taryba savo posėdyje Vilniuje priėmė pareiškimą dėl pradedamos vykdyti mokesčių refomos Lietuvoje.
 
Lietuvos Respublikos Seimo nariams,
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, 
                    
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinės tarybos pareiškimas dėl mokesčių reformos ir atlygimų augimo
 
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ palaiko Lietuvos Vyriausybės planus reformuoti mokesčių sistemą Lietuvoje, kad padidėtų dirbančiųjų ir pensininkų pajamos. 
 
Tačiau mums kelia nerimą, kad ši reforma nesprendžia svarbiausios Lietuvos finansų problemos t. y. mokesčių į biudžetą surinkimo padidinimo ir socialinės nelygybės mažinimo. Lietuvoje į biudžetą surenkama 12% mažiau mokesčių nei Europos vidurkis, todėl trūksta lėšų gydytojų, mokytojų, policininkų ir kitų viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimams, o mokesčių mokėtojai negauna tinkamų viešųjų paslaugų ir turi už jas papildomai mokėti iš savo kišenės. 
 
Mūsų manymu, planuojama mokesčių reforma dar labiau padidins socialinę nelygybę, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, nes įvedamos Sodros „lubos“, leis turtingiausiems mokėti mažesnius mokesčius ir sutaupyti 115 mln. eurų. Taip pat nežadama didinti  mokesčių progresyvumo, kuris apimtų ir mokesčius už dividentus ir kitas iš kapitalo ( žemės, nekilnojamojo turto ir kt.) gaunamas pajamas, kaip yra visose Vakarų šalyse.
 
Taip pat planuojama iš Sodros biudžeto pervesti į privačius pensijų fondus 180 mln. eurų. Tokiu atveju kyla pavojus Sodros biudžeto tvarumui ir dirbančiųjų galimybėms gauti tinkamas nedarbo draudimo ir ligos išmokas. 
 
Mūsų manymu, II –osios pakopos privatūs pensijų fondai neužtikrins deramų pensijų juose pinigus kaupiantiems asmenims, o saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra, todėl šios rūšies fondus siūlome naikinti. 
 
Lietuvoje krizė pasibaigė todėl būtina grąžinti pelno mokestį nuo 15% iki 20%, koks buvo prieš krizę ir taip padidinti biudžeto pajamas. 
Labai svarbi reformos dalis yra darbdavio ir darbuotojo Sodros įmokos sujungimas.
 
Finansų ministerija teigia, kad 2021 m. asmens, gaunančio minimalią algą, mokesčių našta sumažės nuo dabartinių 30,8% iki 24%, kai Estijoje šiuo metu ji yra 25%, o Latvijoje – 30,8%, ir taps mažiausia Baltijos šalyse. Darbuotojų atlyginimai turėtų padidėti jau kitais metais nuo 16 eurų iki 59, priklausomai nuo atlyginimo dydžio. Tačiau mums kelia nerimą ar visi darbdaviai sąžiningai perskaičiuos darbuotojų atlyginimus po Sodros įmokos sujungimo.
 
Todėl siūlome: Paskirti atsakingą instituciją, kuri galėtų  padėti  darbuotojams,  jei kiltų abejonės, kad darbuotojams dėl mokesčių perskaičiavimo neteisingai sumokami atlyginimai. 
 
Taip pat mums kelia nerimą Vyriausybės planai nuo kitų metų sausio 15% padidinti PVM šildymui. Tai padidins gyventojų išlaidas ir skaudžiai atsilieps vidurinei klasei, kuri šiuo metu yra pajėgi mokėti mokesčius be išlaidų kompensavimo, bei padidins valstybės išlaidas, skirtas nepasiturinčių šeimų kompensacijoms.  
Kadangi buvo panaikintas Papildomas neapmokestinamų pajamų dydis (PNPD) dirbantiems tėvams, siūlome kitais metais didinti vaiko pinigus iki 50 eurų kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo tėvų pajamų. 
 
Mums kelia susirūpinimą ir neaiškūs reformos tikslai, vykdymo tvarka bei jos finansavimo šaltiniai. Tikimės, kad bendradabiaujant su profesinėmis sąjungomis Vyriausybė ras būdų pakreipti mokesčių reformą socialinės nelygybės mažinimo ir finansinio stabilumo didinimo kryptimi, kuri užtikrintų tvarų Lietuvos darbuotojų gerovės augimą.