Spausdinti

palang es as bendr

2018 m. kovo 15-16 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch, valdybos narys Ričardas Garuolis, Koordinacinės tarybos narė Lina Urbonavičienė Palangoje dalyvavo Europos komisijos ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos renginyje Lietuvos regionų politikai aptarti, kuriame dalyvavo beveik visų Lietuvos savivaldybių merai ir kiti atsakingi savivaldybių, ministerijų, mokslo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, susiję su regioninių problemų sprendimu.
 
Pirmą dieną renginys vyko anglų kalba, kurį vedė Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Svečiai iš Latvijos, Lenkijos ir Europos komisijos komiteto atsakingo už regioninę politiką pristatė Europos komisijos požiūrį ir savo šalių patirtį sprendžiant regionų klausimus.
 
Diskutuojant apie ukrainiečių, kurių pagal oficialią statistiką Lenkijoje dirba virš 1.5 mln., poveikį darbo rinkai regionuose, Ričardas Garuolis paklausė Lenkijos atstovės ar jos šalis ketina stabdyti ukrainiečių „socialinio dempingo“ eksportą iš Lenkijos. Šiuo metu Lenkijoje gavę leidimus dirbti ES „pigūs“ darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos jau beveik išstūmė iš Lietuvos darbo rinkos vietinius statybininkus, dvigubai „numušdami“ atlyginimus. Pasak jo, „Lenkijos ukrainiečiai“ šiuo metu dirba ne tik Lenkijoje, bet visoje Europos Sąjungoje nuo Suomijos iki Nyderlandų. 
 
Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pasiūlė į šį klausimą neatsakinėti, o aptarti jį rytdienos diskusijose. Vis tik Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministro patarėja Anita Ryng per pertrauką priėjo prie Ričardo Garuolio ir paaiškino, jog negali atsakyti į jo klausimą, nes jos darbo veikla apima kitas sritis. 
 
Kitą dieną pirmoje dalyje kalbėjo Seimo Savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas ir Finansų ministras Vilius Šapoka, kuris, prisipažino, kad yra kilęs iš garsaus istoriko šeimos, bet, nepaisant to, visada kviečia žiūrėti ne į praeitį, o į ateitį, bei nebijoti svajoti. Dalyviai uždavė ministrams gausybę klausimų, susijusių su regionų bėdomis.
 
Po to į jų vietą pasisakyti sėdo  Lietuvos banko pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, Ūkio viceministras Marius Skuodis, Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė, Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys Ričardas Garuolis. 
 
Prof. Raimondas Kuodis trumpai pristatė savo jau anksčiau skelbtą prognozę, kad Lietuvoje liks tik pusantro miesto, jei nebus vykdomos jo pasiūlytos esminės Lietuvos ūkio ir finansų reformos, kurių nedrįsta pradėti nei viena Vyriausybė, pradedant nuo Andriaus Kubiliaus laikų.
 
Profesoriui prieštaravo Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, pristatęs savo ministerijos  parengtą regionų politikos strategiją, kuri, jo įsitikinimu, užtikrins sėkmingą dešimties Lietuvos miestų gyvavimą.
 
Ši strategija, suskirsčius miestus į didžiausius ir mažesnius bei atitinkamai perskirsčius mokymo ir gydymo įstaigų tinklą bei jų finansavimą, leis gyventojams laiku gauti visas būtinas paslaugas ne toliau kaip už šimto kilometrų nuo jų gyvenamosios vietos, o šias paslaugas teikiančios įstaigos dirbs be nuostolių ir efektyviai. Šioje programoje numatytos įvairios įstatymų pataisos, palengvinančios verslo sąlygas, bei leidimai savivaldybėms pasilikti daugiau jų teritorijoje surenkamų mokesčių leis, viceministro nuomone, sukurti regionuose daug naujų darbo vietų.
 
Ričardas Garuolis padėkojo Europos komisijai už tai, kad į vieną vietą sukvietė tiek daug atsakingų asmenų, priimančių sprendimus, ir prisipažino, kad po Vidaus reikalų viceministro atidarymo kalbos jis pasijuto esantis šalyje, kuri nėra Europos Sąjungos dalis, nes viceministras retoriškai paklausė į ką reikia kreiptis dėl regionų problemų sprendimo ir pats atsakė, kad reikia kreiptis į darbdavius, merą ir ministerijas. Ričardas Garuolis klausė, o kodėl viceministras nenori kreiptis į profesines sąjungas, kurios atstovauja daugumą regionuose dirbančių žmonių. Jis prisipažino, kad kaip lietuvis dabar jaučiantis gėdą, nes turi aiškinti, tai kas Lietuvoje turi būti jau seniai žinoma: Europoje visos problemos sprendžiamos socialinio dialogo pagalba kartu tariantis darbdaviams, valdžiai ir profesinėms sąjungoms. Ričardas Garuolis pasakė, kad jį nustebino tai, kad to nežino ne koks nors buvęs kolūkio pirmininkas, ėmęs vadovauti ministerijai, o jaunas žmogus. 
 
Profesinės sąjungos atstovas, pasakė nebejojantis, kad Vidaus ministerijos pateikti pasiūlymai regioninės politikos klausimais sukurs darbo vietas rajonuose, bet abejojo ar tos vietos bus sukurtos Lietuvos, o ne Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių darbuotojams, nes Vidaus reikalų ministerija, nesitarusi su profesinėmis sąjungomis, nuo šių metų dar palengvino tokių užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje. Tai sukėlė milžinišką „socialinį dempingą“, ypač statybose ir krovininiame transporte.
 
Jei anksčiau Lietuvos darbdaviai statybininkams dažniausiai mokėdavo minimalią algą ir tiek pat „vokelyje“, kuris didėjo augant statybininkų poreikiui, tai pasirodžius darbuotojams iš užsienio darbdaviams tapo iš viso nebenaudinga samdyti vietinius statybininkus, kuriems dabar siūlo dirbti tik už minimalią algą ir be „vokelio“. Nors užsieniečiams prižadami „aukso kalnai“, vėliau darbdaviai dažniausiai jiems sumoka tik apie 300 eurų per mėnesį, kadangi pažadėtasis atlyginimas jiems sumažinamas už padarytą broką, kurio jie padaro daugiau nei Lietuvos statybininkai, nes dažniausiai jų kvalifikacija ir požiūris į kokybę nelabai pasikeitė nuo sovietmečio, dažnai Lietuvos statybose dirba niekada statybininkais nedirbę užsieniečiai, be to, jie padaro daug klaidų dėl pervargimo, nes dažnai dirba po 12-14 val. per dieną, be išeiginių dienų, gyvena susigrūdę mažuose kambariuose. Tačiau ukrainiečiai ir baltarusiai, kad gautų nors tą sumažintą atlyginimą, sutinka pasirašyti visus darbdavių pateikiamus dokumentus, kad gavo daugiau, taip didindami ir taip didelį „šešėlį“ statybose. Vėliau šių užsieniečių padarytą broką užglaisto Lietuvos apdailininkai, o po penkerių metų gyventojams reikės vėl imti paskolas, šį kartą nupirkto buto remontui daryti. Išieškoti kompensaciją už padarytą nekokybišką darbą beveik neįmanoma, nes daugybė subrangovinių įmonių po atliktų darbų užsidaro ir ima veikti naujais pavadinimais.
 
Tačiau Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė, kurios tiesioginė pareiga kovoti su „šešėliu“, mažinančiu įplaukas į biudžetą, pareiškė nematanti nieko blogo, jei užsieniečiai iš ne Europos Sąjungos šalių pakeičia Lietuvos darbuotojus, nes, pasak jos, ir lietuviai dirba Airijoje ir Anglijoje. Į Ričardo Garuolio klausimą ar Ukraina ir Baltarusija jau yra Europos Sąjungos narės, viceministrė neatsakė.
 
Profesoriui Raimondui Kuodžiui pasirodė keista, kad skirtingai nuo Vakarų šalių Lietuvoje Vidaus reikalų, o ne Ūkio ministerija, sprendžia kokių specialistų iš užsienio trūksta.
 
Diskusiją vedančiam žurnalistui Aurimui Peredniui diskusijos dalyvių paklausius ką reikėtų daryti, kad Lietuvos regioniai atsigautų, Danas Arlauskas pasiūlė pirmiausia daryti viską, kad į Lietuvą iš užsienio sugrįžtų lietuviai verslininkai, nes jie kuria darbo vietas. Jis retoriškai klausė kas bus, jei iš užsienio grįš pusę milijono lietuvių, o nebus verslininkų, kurie jiems sukurtų darbo vietas.
 
Ričardas Garuolis paragino to nebijoti, paaiškinęs, kad padidėjus vartotojų skaičiui, padidės ir vartojimas, o padidėjęs vartojimas kurs naujas darbo vietas. Danas Arlauskas nenorėjo tuo patikėti, sakydamas, kad negrįžus verslininkams reemigrantams Lietuvos socialinė apsauga nebeišgalėtų išmokėti tiek daug nedarbo pašalpų. Ričardas Garuolis jį nuramino, kad emigrantai iš Vakarų grįžtų su santaupomis.
 
Kalbant apie regionų gaivinimą Ričardas Garuolis siūlė nepritarti pasiūlymams diferencijuoti atlyginimus pagal regionus. Privačiame sektoriuje pati rinka nustato darbo jėgos kainą, o valstybei pradėjus mokėti viešųjų paslaugų darbuotojams regionuose mažesnius atlyginimus, nei dideliuose mietuose, tai būtų gaisro gesinimas benzinu. Jo nuomone, jei mokytojas Akmenėje gautų tą patį atlyginimą kaip ir Vilniuje, kuriame pragyvenimas yra brangesnis, gal tai jį sulaikytų nuo išvykimo iš Akmenės. O mažesni atlyginimai regionuose tik paskatintų jų tuštėjimą.
 
Ričardas Garuolis  atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos komisija, Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, kurios nare Lietuva ruošiasi būti, Tarptautinis valiutos fondas ir šioje diskusijoje dalyvaujantis prof. Raimondas Kuodis jau seniai siūlo Lietuvos valdžiai reformuoti mokesčių sistemą taip, kad mažiau uždirbantys darbuotojai mokėtų proporcingai mažesnius, o daugiau uždirbantys - didesnius mokesčius.
 
Tai, pagal prof. R.Lazutkos paskaičiavimus, padėtų Lietuvoje papildomai surinkti beveik 5 mlrd. eurų mokesčių. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/romas-lazutka-mokesciu-sistema-veikia-bet-tik-prezidentei-ir-jos-favoritams-18-938076 
 
Palyginimui, Ričardas Garuolis atskleidė, kad šiemet į Lietuvos biudžetą planuojama surinkti apie 7.7 mlrd. eurus mokesčių, ir pasiūlė Finansų ministrui Šapokai pagaliau baigti svajoti bei imtis įgyvendinti mokesčių reformą, kurį padėtų išpildyti Lietuvos gyventojų svajones gerai gyventi Lietuvoje, o ne užsienyje.
 
Pasak jo, Lietuvoje dėl mažų mokesčių ir nepakankamo jų surinkimo valstybė nebegali tinkamai užtikrinti viešųjų paslaugos teikimo ir daugelyje valstybinių institucijų prasideda nedarbą regionuose didinančios „optimizacijos“, kurias, jo nuomone, reikia stabdyti ir vykdyti tik suderinus su profesinėmis sąjungomis, nes sumažinus darbuotojų skaičių likusiems darbuotojams  už tą patį arba nedaug padidintą atlyginimą „užkraunamas“ išėjusiųjų darbas. Dėl to ligoninės negali tinkamai gydyti ligonių, geležinkeliuose gresia milžiniško masto avarijos, tinkamai neparuošiami mokiniai ir studentai ir t.t.
 
Ričardas Garuolis, kaip nepakankamo valstybės finansvimo pavyzdį nurodė didžiules eiles Medininkų pasienio poste, kurios atsirado, nes dėl mažų, apie 500 eurų siekiančių atlyginimų iš darbo išėjo daugybė muitininkų, todėl pamainoje vietoje 24 tedirba 12-14 darbuotojų. 
 
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas iš salės atsakė, kad tai yra Finansų ministro Viliaus Šapokos kaltė, nes jis atsisako skirti papildomas lėšas pasieniečių atlyginimams.
 
Ričardas Garuolis pareiškė, kad jei Vidaus reikalų ministras mano, kad profesinės sąjungos per televizorių ramiai žiūrės kaip jis terorizuoja Migracijos departamento direktorę už tai, kad ji gina Lietuvos darbuotojų darbo vietas ir stabdo „socialinį dempingą“ iš ES nepriklausančių šalių, jis klysta, nes profesinės sąjungos bus priverstos reikalauti jo atleidimo iš darbo, nes toks jo darbas atima darbą iš darbuotojų, kurie priklauso profesinėms sąjungoms.
 
Po diskusijų kaip sektinini pavyzdžiai pasisakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, kuris atskleidė kaip jo vadovaujama savivaldybė sugebėjo užtikrinti vienas mažiausių Lietuvoje šilumos ir viešojo transporto bilietų kainas ir sėkmingai pritraukė naujų investicijų, sukūrusių daug darbo vietų Šiauliuose, ir UAB „Narbutas Furniture Company“ savininkas Petras Narbutas, kuris Ukmergėje pastatė baldų gamyklą, kuri sukūrė šimtus darbo vietų ir sėkmingai plečiasi, bei remia Ukmergės futbolo komandą. Jis prisipažino, kad atsiradus dideliam jo įmonės baldų poreikiui JAV, jis ketina pastatyti naują gamyklą, todėl ieškantis jai vietos Anglijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje bei laukiantis pasiūlymų iš savivaldybių atstovų.
  
Po diskusijų savivaldybių, Seimo, Europos komisijos ir parlamento, ministerijų, verslo, mokslo, visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai kartu pietavo ir bendravo tarpusavyje. Seimo narys Povilas Urbšys  kreipėsi į profesinės sąjungos „Solidarumas" atstovus, prašydamas jų nuomonės įviariais valstybės tarnautojų įstatymo projekto straipsniams kurį jis rengia. Profesinės sąjungos atstovai mielai pasidalino savo pastabomis.
 
palang es as
 
palang es siaul
 
 
matuiz1
 
 
palang es urb