Lygios galimybės darbo rinkoje ir vienodas atlyginimas už vienodą darbą: privaloma darbo užmokesčio skaidrinimo sistema, darbo užmokesčio skirtumai ir Europos Sąjungos lyčių lygybės strategija

autorius Ričardas

2023 m. birželio 8-10 d. Vilniuje vyko tarptautinis seminaras „Lygios galimybės darbo rinkoje ir vienodas atlyginimas už vienodą darbą: privaloma darbo užmokesčio skaidrinimo sistema, darbo užmokesčio skirtumai ir Europos Sąjungos lyčių lygybės strategija“.

Renginys prasidėjo apsilankymu Vilniaus Arkivyskupijos Caritas užsieniečių integracijos centre. Centro vadovė supažindino su Caritas veikla, programomis ir projektais. Profesinių sąjungų atstovus domino užsieniečių integracijos į darbo rinką klausimai.

Birželio 9 d. pirmoji sesija buvo skirta aptarti lygių galimybių politikos darbovietėje klausimus, smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo aktualijas. Savo įžvalgomis dalinosi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė, lygių galimybių integracijos ekspertė Rūta Juodelytė.  Ji pristatė lyčių lygių galimybių politikos  darbovietėje rengimo ir  įgyvendinimo žingsnius. Reikętų atkreipti dėmesį į LR Lygių galimybių įstatymo 7 str. bei Darbo kodekso 26 ir 30 str.. Lygios galimybės turėtų būti užtikrintos įdarbinimo procese, vertinant darbuotoją bei mokant atlyginimą, sudarant karjeros galimybes, užtikrinant /pritaikant darbo sąlygas, užtikrinant saugią darbo aplinką. Ekspertė sakė, jog  priimant į darbą daugiausia diskriminacijos patiria asmenys dėl amžiaus ir negalios.

Psichologinio smurto darbe prevencijos aktualijas apžvelgė Valstybės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius Edvardas Kviatkauskas. Jis priminė Darbo kodekso 30 str., 1 dalį, kuri numato, jog darbdavys privalo sukurti tokią aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį  ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. 4 dalis numato, kad drbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdęs  informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti.

Lietuvos socialinių mokslų centrui atstovaujanti tyrėja dr.Ramunė Guobaitė  pristatė tyrimą „Smurto ir priekabiavimo prevencijos darbo aplinkoje tikslai: garbė ir orumas ar/ir sveikatos apsauga“. Ji informavo apie tai, kad Lietuvos socialinių mokslų centro iniciatyva 2020 m. gegužės-birželio mėnesiais atlikti giluminiai interviu su asmenimis (98 proc. moterys), manančiais, kad  2017 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. birželio mėn. laikotarpiu patyrė psichologinį smurtą darbo aplinkoje. Vienas iš šešių klausimų: „kokius išgyvenimus ir kitas pasekmes patyrėte?“. Atsakymuose – akcentas su  sveikata susijusioms pasekmėms(nepriklausomai nuo respondentų amžiaus, išsilavinimo ar profesinės patirties). Stresas darbe Lietuvoje turi įtakos lėtinių neinfekcinių ligų, traumų ir savižudybių dinamikai, dažniausiai mūsų šalyje žudosi darbingo amžiaus (45–59 metų) žmonės. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programojeakcentuojama būtinybė skirti daugiau dėmesio saugiai ir sveikai psichosocialinei darbo aplinkai.

Sesiją moderavo LPS „Solidarumas“ generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė.

Vėlesnėje sesijoje buvo diskutuojama apie situaciją darbo rinkoje,  vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybos atstovė Ramunė Grigienė perskaitė pranešimą  „Užimtumo pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje, ateities tendencijos“.  Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje vienas didžiausių lyginant su kitomis ES šalimis. Moterų (15-64 m.) užimtumas Lietuvoje 2022 m. siekė73,6 proc. ir buvo vienas aukščiausių ES (iš 27 šalių – 6 vieta). Lietuvą šioje srityje lenkė Nyderlandai, Estija, Švedija, Danija, Suomija bei tokios ne ES šalys kaip Islandija, Norvegija, Šveicarija. Vyrų užimtumas siekė 73,9 proc. – didesnis nei ES vidurkis (69,8 proc.; 17 vieta tarp ES šalių). Didžiausias vyrų ir moterų užimtumo skirtumas – Graikijoje (19,1 proc. punkto), Italijoje (18,1 proc. punkto) ir Rumunijoje (17,1 proc. punkto). Didžiausias užimtumas ir mažiausias atotrūkistarp vyrų ir moterų užimtumo – aukšto išsilavinimo asmenų grupėje. Mažiausias – žemo išsilavinimo asmenų grupėje.

Atstovės iš Vokietijos pristatė projektą  „Darbas bet kokia kaina?“, tai yra ERASMUS  lėšomis finansuojamas tarptautinis projektas apie labiausiai darbo rinkoje pažeidžiamas moteris. Projekto partnerė – LPS „Solidarumas“.  

Psichologė Odeta Šakėnaitė parengė prezentaciją tema ir ieškojo atsakymo į klausimą „Kodėl moterys renkasi mažai apmokamą darbą?“. Sesiją moderavo LPS „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch.

LPS „Solidarumas“ valdybos narė Regina Jarošienė moderavo diskusiją tema „Darbo užmokesčio skirtumai ir kaip jų išvengti“. LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pristatė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę pabrėžė, jog lyčių lygybė yra kultūros klausimas todėl atsakomybę už ją turi prisiimti visa visuomenė, nepakanka vien tik politinės valios ir teisės aktų. Svarbus yra socialinių partnerių įsitraukimas, skatinant lyčių lygybę, nes ji daugeliu aspektų yra tiesiogiai susijusi su darbo rinka ir darbo sąlygomis. Svarbi priemonė lyčių lygybei darbo pasaulyje pasiekti yra kolektyvinės derybos.

Diskusijoje dalyvavo:  Irina Semjonova, Latvijos jungtinės policijos profesinės sąjungos atstovė, Maria Jeskova, Estijos profesinių sąjungų konfederacijos EAKL tarptautinė sekretorė,  Dr. Christina Herrmann ir Karin Reisige NBH,  Uwe Terhorst, Krikščionių demokratų darbininkų sąjunga, Vokietija,  Jolita Kazlauskaitė, UAB „Sūduvos vandenys“ darbininkų sąjungos pirmininkė, Nepriklausomos Albanijos maisto, žemės ūkio, prekybos ir turizmo profesinės sąjungos SAUATT atstovės.

Po pietinėje sesijoje toliau buvo diskutuojama apie darbą ir darbo užmokestį. „Už vienodą darbą – toks pat atlyginimas, kaip tai pasiekti? Lygių galimybių užtikrinimas nustatant darbo užmokestį ir sudarant sąlygas karjerai”. Sesiją moderavo LPS ,,Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis.   LPS „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė ir  LPS „Solidarumas“ darbo inspekcijos vadovas Stanislavas Fedaravičius pasidalino savo įžvalgomis  apie darbo apmokėjimo sistemų prieinamumą ir apmokėjimo skaidrumo užtikrinimą, koks turėtų būti profsąjungų vaidmuo.

Daugiau nuotraukų žiūrėti čia ir čia.

Pranešimai:

Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".
KAIP SKIRTI?